Ughu! Oficialu – bedančių mūsų šeimoje neliko. Mažyliui 10 mėn ir jau lenda pirmasis dantukas (aplenkė brolį, nes tam išdygo beveik metukų laiko). Netrukus dantukus valysime jau visa šeima. Tiesą pasakius, iš mamų dažnai girdžiu, kad jos dantų vaikams nevalo (2-3 metai) arba leidžia valytis patiems. Mano žiniomis, dantukus reikia valyti vos jiems pasirodžius ir valyti turi ne vaikai, o tėvai bent iki pirmos klasės. Todėl man pasirodė labai keista, kad tėveliai visiškai nevalo vaikučiams dantukų. Tai svarbu ne tik dėl dantų problemų prevencijos, bet ir dėl teisingų įpročių formavimo. Šiek tiek paskaitinėjus radau statistiką, kuri mane dar labiau nuliūdino. :/

-Važiuojam į zoologijos sodą? – klausiu vyro.

-Į kokį?

-Į tą, kur gyvena liūtas.

Ir jam aišku. 🙂 O koks jums zoologijos sodas šovė į galvą? Dabar jau Lietuvoje jų yra bent keletas, bet man vis tiek pirmiausia į galvą ateina Kauno, t.y. Lietuvos zoologijos sodas. Tas, į kurį važiavome iš mokyklos, su visa klase… Tada paskutinį kartą ten ir buvau. Ir dabar pagalvojau, kad mano vaikams, o ypač vyresnėliui jau tikrai bus labai smagu pamatyti tuos gyvūnus, apie kuriuos kalbėjome vartydami knygutes. Tiesa pasakius, kad buvau mačiusi tiek realių gyvūnų net ir pati primiršus buvau – liūtai, zebrai, žirafos, tigras ir dar galybė. Prieš vykdama paskaičiau svetainėje, kad ten yra priskaičiuojama net apie 2000 vienetų gyvūnų, daugiau kaip 250 rūšių, iš kurių nemažai yra įtrauktos į Lietuvos ir Tarptautinę raudonąsias knygas.

Vasara smagi savo dienų ilgumu, daugiau galima pabūti kieme, o tai reiškia daugiau linksmybių, promogų, gryno oro, šypsenų… Bet visas gerumas baigiasi kai vakare pradeda kapoti uodai. Turbūt žinot tą momentą, jis ateina greičiau negu tamsa, kuri nuvarytų visus namo, lauke dar būna šviesu, bet jeu nebemalonu… Mes gyvenam prie miško, tai dažnai dėl šios priežasties tekdavo susirinkti vaikučius ir traukti namo, bet „kanda uodai“ vaikams nėra rimtas ir patinkantis argumentas eiti iš kiemo… Pernai bandžiau saugoti vaikučius nuo uodų levandų hidrolatu, buvau skaičiusi, kad turėtų padėti. Nepadėdavo. Šiemet ieškojau kitų natūralių būdų apsisaugoti nuo įkandimų. Radau JUARA kosmetiką, kur gausu puikių ekologiškų priemonių skirtų veido, kūno, plaukų priežiūrai, burnos higienai, dekoratyvinės kosmetikos, kvepalų, priemonių vaikams, vyrams, namam – žodžiu, čia tiek visko, kad būtinai turite užsukti pasidairyti. Iš pradžių radau priemones nuo uodų, nes jų ieškojau, kai išbandžiau užsakytus daiktus, man labai patiko, grįžau į jų elektroninę parduotuvę ir apžiūrėjus viską atidžiau nustebau gausybe ir pasirinkimu, kitą kartą užsakinėsiu jau daug. Tikrai.

Kai tik pradėjo dygti Lukui dantukai vis pagalvodavau, kad reikia nuvykti pas odontologą susipažinti, apsiprasti, bet taip ir neprisiruošiau, atrodė dar bus laiko. Kol vieną dieną valgydamas pradėjo verkti, kad skauda, kitą dieną vėl ir vėl. Supratau, kad jau metas nuvažiuoti pasirodyti ir kad praleidau geriausią laiką, kol neskaudėjo ir nebuvo diskomforto. Na ką padarysi, yra kaip yra. Šiaip buvau nusiteikusi, kad jo dantukai neturėtų gesti, nes mes su tėčiu nelabai žinom kas yra dantų skausmas bei kančios odontologo kėdėje, nuo to laiko kai turi dantukus naktimis jis jau nebevalgo (pirmas dantukas išdygo prieš pat pirmąjį gimtadienį), nuo pat pradžių pati valau jam dantukus – visi faktai į naudą.
Užsirašėm ir laukėm, gerai, kad laukti teko neilgai, nes jau sekančią dieną pasiūlė atvykti.

Prisipažinsiu – mano namuose ekologiškų priemonių, skirtų namams yra, tačiau tikrai ne viskas. Kad ir kaip norėčiau negaliu paaukoti kokybės, kurią tikiuosi gauti mokėdama pinigus, vardan ekologiškos idėjos. Daug ką galiu daryti iš idėjos, bet namų vien idėja neišvalysi. 🙂 Dėl šio įsitikinimo niekada nepersistengiau ieškoti tokių priemonių, jei kas parekomenduodavo ar sužinodavau, kad ekologiška namų valymo, indų plovimo ar kita priemonė yra veiksminga ir efektyvi, mielai savo naudojamą keičiu į ją. Tačiau atsiradus vaikams norisi, kad juos supanti aplinka būtų maksimaliai saugi. Todėl domėtis ir ieškoti pradėjau daugiau, atradau patinkančias ir efektyvias, bet draugiškas aplinkai, kurių sudėtyje yra natūralesni ir saugesni ingredientai.

Nuo pat mažens vaikai domisi juo supančiu pasauliu, su aplinka susipažįsta pasinaudodami savo juslėmis, todėl jei tėvai nori prisidėti prie ankstyvojo vaiko lavinimo, turėtų didesnį dėmesį sutelkti būtent į sensorinį vystymąsi. Tai žinodama, nusprendžiau su savo mažaisiais vyrukais aplankyti VLC KAUNAS – VAIKŲ IR JAUNIMO VISAPUSIŠKO LAVINIMO CENTRE vykstantį pojūčių lavinimo užsiėmimą.

Lipdukaaaaiiii! Lipdukai, lipdukai lipdukai!!!… Mano sūnus jau išgyveno šią maniją, Lukui taip smagu buvo atrasti, kad mažyčiai jo pirščiukai geba sugriebti lipduko kraščiuką, atplėšti ir priklijuoti kur papuola: ant žaislų, baldų, kojų, rankų, veido, broliui ant galvos… 🙂 Pajaučiau, kad atėjo laikas lipdukų žurnaliukams, taip į mūsų rankas pateko Kiškutis Mikutis. Nors žurnalas yra rekomenduojamas nuo 2-4 metų vaikams, sūnus, žinoma, su mano pagalba, tikrai rado, ką veikti būdamas jau 1.5 m.

Mes su vyru jau seniai vis žadame, kad kai jau turėsime vaikučių, tai keliausim po Lietuvą, pamatysim ko dar nematėm, aplankysim vietas, kuriose buvom tik mokyklos laikais per ekskursijas… Ir tikrai, vaikai yra gėris, dėl kurių nesunku atidėti darbus ir vykti pramogauti, nors paprastai dėl savo užgaidų nenustumtum reikalų į šalį. Vyresnėlio amžius labai jau tinkamas kelionėms, įspūdžiams, smagu vaikui parodyti dalykus, apie kuriuos skaitėme knygutėse, labai įdomu matyti kaip jis reaguoja pvz. į pirmą kartą matomus gyvūnus… Todėl vieną pavasario rytą išsiruošėme į Kauną, nusprendėme aplankyti Zoopark– pirmąjį Lietuvoje kontaktinį zoologijos sodą.

Šiandien išploviau virtuvės grindis, po pusvalandžio sudaužiau majonezo stiklainį, darbas nuėjo veltui. Susinervinau. Išsiurbiau kambarį, po valandos ant kilimo sūnus išpylė žiurkėno maistą. Nebesinervinau. Supratau, kad didžioji dalis motinystės ATOSTOGŲ darbų yra beprasmiai, jiems lemta kartotis ir labai greitai tapti nematomais. Tiesiog. Nereikia ant nieko pykti, tai priimti kaip neišvengiamybę, kaip tornadą, kuris atėjo ir po jo vėl viską reikia atstatyti į vietas, tikėtis, kad kitą kartą jis užklups negreitai. Visgi man pats beprasmiškiausias mamiškas darbas – žaislų tvarkymas. Jo niekas nemato, neįvertina ir jis visada labai laikinas. Vyras pastebės, kad toks „darbas“ apskritai egzistuoja, jei prieš jam grįžtant namo žaislai nebuvo sutvarkyti. 😀 Žodžiu, jau kam kam, bet jums, mielosios, pasakoti to tikrai nereikia. Todėl kai atrandi dalykus, kad ir labai mažus, kurie palengvina gyvenimą su vaikais, džiaugiesi ir nori pasidalinti

Džiaugiuosi galėdama Jums pristatyti CHILD-FRIENDLY kavines Lietuvoje. Jūsų patogumui kavinės sužymėtos žemėlapyje(gali nebūti keleto naujai papildytų), kurį galite rasti ČIA. Už kavinių sužymėjimą labai dėkoju Jelizavetai Potapovai-Gulbickajai. Mintis sudaryti šį sąrašą buvo labai savanaudiška – mane erzina kiekvieną kartą kylantis klausimas – kur nuvažiuoti pavalgyti, kad kavinė būtų pritaikyta apsilankymui su vaikais, tačiau sąrašas gavosi labai solidus, todėl mielai dalinuosi su Jumis ir tikiu, kad tikrai daugeliui jis bus aktualus ir naudingas. Ačiū tinklaraščio sekėjoms, kurios surašė žinomas vaikams draugiškas kavines, man tereikėjo sąrašą sutvarkyti, surašyti adresus ir tadam! Šiuo sąrašu nėra siekiama išreitinguoti (kavinės surašytos abėcėlės tvarka), tai turėtų būti pagalba atrasti dar neatrastas vietas, kuriose galima apsilankyti su vaikučiais. Prašymas buvo nurodyti tokias kavines, kuriose yra vaikų žaidimų erdvė ir pageidautina patogi kūdikių pervystymo, pamaitinimo vieta (tiesa, šios dalies daug kur nėra), komentarai prie kavinių ne mano, todėl už informaciją neatsakau. Žvaigždutėmis pažymėti kavinių pavadinimai, kurios sulaukė ir neigiamų pasisakymų, juos bei visą diskusiją galima rasti ČIA.

Dėkoju už leidimą publikuoti Jūsų įkeltas nuotraukas.
Jei žinote vietų, kurios galėtų ir turėtų būti įtrauktos į šį sąrašą – komentuokite – būtinai papildysiu.
Taigi, sąrašas Jūsų dėmesiui, naudokitės pačios ir dalinkitės su kitais.
Skanių šeimyninių akimirkų 🙂