Tikriausiai kiekvienas žinote vaikų, kurių nuo sūpynių nukrapštyti taikiai praktiškai neįmanoma (nors man pavyksta). Mano vaikai, ypač vyresnėlis vienas iš jų. Visiškai pramušta galva sūpynėmis ir adrenalino poreikiu. Kai sutariam, kad einam suptis, jis tempia už rankos ir strikinėdamas derasi toliau, kad supčiau būtinai greitai, be t kad ir kaip stipriai supčiau jam greičio vis tiek trūksta. Žinau ir draugių vaikų, kuriems šis malonumas kažkas tokio. Niekad nesureikšminau šio dalyko, patinka tai patinka, atrodė man. Tačiau prieš kurį laiką pamačiau straipsnį, kuriame rašoma, kad jei vaikui patinka suptis, būtinai reikia leisti tą daryti, nes tai jo organizmo poreikis, pasirodo, jiems tas būtina.

Poreikis dažnai suptis siejamas su supimo jausmu, patirtu mamos įsčiose. Teigiama, kad supdamiesi vaikai pajunta panašų saugumo ir malonumo jausmą. Straipsnyje teigiama, kad „supimasis yra savo kūno pažinimo pamoka, kuri suteikia daug skirtingų pojūčių: supantis greitai keičiasi vaizdas, akys turi prisitaikyti prie vis kito žiūrėjimo kampo ir tempo, keičiasi kūno padėtis erdvėje, taip pat galvos padėtis kūno atžvilgiu – visus šituos pokyčius „sugeria” sensorinė organizmo sistema, kaupia žinias apie organizmą ir perduoda smegenims. Įrodyta, kad supimas vaikams ypač reikalingas jų sparčiuoju vystymosi periodu, nes stimuliuoja pažintinės veiklos raidą, teigiamai veikia smegenų veiklą. Taigi, sensorinės sistemos pagrindu vystosi kitos organizmo sistemos ir kuo labiau išvystyta pagrindinė sistema, tuo ir kitos sistemos bus geriau išsivysčiusios.” Taigi, jei vaikui itin patinka suptis, turime leisti tą daryti, bet jei nepatinka, neversti. Jei jūs esate iš tų tėvų, kuriems pasisekė ir žaidimų aikštelėje turite padirbėti prie sūpynių, nusiteikit, kad taip reikia. 🙂 Mes turėjome kieme būtinai įsirengti sūpynes ir dar dvigubas, kad abu vyrukai būtų patenkinti, nes dalintis šioje vietoje nebūdavo noro. Vasarą, nesumeluosiu, kiekvieną dieną nuo pat ryto buvo prašoma į lauką ir visad reikalas tas pats. Atėjus rudeniui, sūpynės šlapios, o noras niekur nedingęs, todėl puikia alternatyva tapo arkliukas ir nors man atrodė, kad vyresnėlis jau kiek didokas mediniam supamam arkliukui, teko jį įsigyti, kad turėtų galimybę pramogauti namuose prastu oru. Turim jį nuo rugpjūčio mėnesio, dar nepabodęs, dažnai naudojamas. Iš pradžių buvo kiek baisu matyti tą vaizdelį kaaaip stipriai jis juo supasi, bet kol kas nieko nebuvo nutikę, tai pripratau. 🙂 Kai buvo mažesnis, tai sūpynes lauke vadindavo „supa tėtė“ (čia pagal lopšinę „Aa aa pupa“, o arkliukas buvo „supa pats“. 😀 Tai džiaugiuosi, kad žiemą supa pats, nes vasarą kieme nieko nuveikti negalėdavau, turėdavau stovėti ir greitai supti. 🙂 Įdomu ar daug tokių vaikų, kurie taip stipriai mėgsta šią pramoga. 🙂

Mūsų arkliukas „Let’s Ride Medinis Arkliukas“ man jis labai faino dizaino, kokybiškas ir atrodo labai šiuolaikiškai, nesumeluosiu, tai vienas stilingiausių mano matytų arkliukų. Užsakant galima pasirinkti norimą spalvą, todėl lengva priderinti prie interjero. Man labai patiko rudas, turime ir džiaugiamės. Vienas dalykas neramino, kad sėdynė be atlošo, bet, patikėkit, jos tikrai nė karto nepritrūko ir nei mažyliui, nei vyresnėliui nebuvo nė vienos avarijos, o tai, kad sėdynė be atlošo man atrodo dar gražiau, nes jis nėra griozdiškas kaip tie mūsų vaikystėje. Žodžiu, mums jis labai pasiteisino ir manau, kad čia tikrai puiki dovana kiekvienam vaikučiui, todėl nuoširdžiai rekomenduoju.

Share: