Mažų vaikų reikalai (sauskelnės)

Nelabai man patinka kalbėti šia tema, bet ji svarbi, tikrai svarbi visoms mamoms, nebūtinai pametinukų, bet pastebėjau, kad auginant pametinukus, šioje temoje atsiranda savų niuansų. Todėl nusprendžiau pasidalinti savo patirtimi. Dar prieš kokį mėnesį man ši tema buvo gana opi ir savotiškai skausminga, nes pamačiau ir labai aiškiai suvokiau, kaip mes su sauskelnių, soskės ir kalbėjimo reikalais grįžtame atgal, bet apie viską iš eilės.

Planavau, kad mano vaikučiai bent jau sauskelnes pakankamai anksti mes į šalį ir tai buvo viena iš priežasčių (buvo dar kitų), kuri paskatino mane nuo 7 mėn. pirmagimį sodinti ant puoduko ir pratinti savo reikalus atlikti tokiu būdu. Sekėsi mums labai neblogai, nors iki metų jis dar nesiprašė, tačiau daug sugaudydavau, nes labai aiškiai mačiau kada jis jau norės. Apie 1.5 m. puodukas buvo tapęs geru draugu ir turėdavome net ir sausų dienų, bet sauskelnių neatsisakėm, nes pasitaikydavo visko, nenorėjau daryti didelio spaudimo. Gimus broliui viskas apsivertė aukštyn kojom, mano vyresnėlis netik, kad nesiprašydavo, pasodinus nieko nedarydavo (kelis mėnesius nė lašelio į puoduką), o tik atsistojus – pilnos sauskelnės. Nepatiko man tokie pokyčiai, tačiau nesinorėjo vaiko versti. Todėl aš kantriai, kiekvieną dieną kaip ir visada siūlydavau ir sodindavau ant puoduko, nors ilgą laiką tai nedavė jokios naudos. Po kelių mėnesių, sūnus vėl po truputį pradėjo daryti reikalus kur reikia, bet pats nesiprašydavo.

Vieną dieną susivokus, kaip mes žengtelėjom atgal, nusprendžiau imtis veiksmų. Ėmiausi. Ir dabar tram pam pam jau gera savaitė mes neturim nei sauskelnių nei avarijų! Jėėėė! Labai džiaugiuosi kiekvieną kartą.

Mano receptas :

1. Gražūs, margi apatiniai su jam patinkančiais personažais  (aš nupirkau su Pimpačkiukais, o dabar kartu išsirinkom ir laukiam kol gausime su Mikiu bei Mcqueenu), svarbu, kad jis labiau norėtų pasipuošti apatiniais, nei dėtis sauskelnes.
2. Maniškis mėgsta būti giriamas, tai po kiekvieno pataikymo, jis gauna ir „petaką“, ir „caca“, ir liuks ir pagiriamuosius žodžius, todėl pats labai džiaugiasi (nežinau, ar kad pavyko padaryti viską kaip reikia, ar todėl, kad labai jau mama džiaugiasi ir giria (nors esu skaičiusi, kad nereikia perdėtai džiaugtis, bet mūsų atveju matau, kad reikia, nes jam patinka).
3. Nuėmiau kelnytes ir vaikščiojo su tais žaviaisiais ir jį džiuginančiais apatiniais.
4. Dvi dienas iškentėjom be „pergalių“, ramiai keitėmės apatinius, prausėmės ir kalbėjome, kad visa tai galima padaryti paprasčiau. Trečią dieną – BINGO – pradėjo prašytis ir prašosi iki šiol.

Viskas. Su sauskelnėm istorija baigta. Beveik. Naktį dar dedamės, bet jau turiu planą, kad kai atkeliaus Mikis su Mcqueenu, tai susitarsim su Luku ir dėl naktinių reikalų. Manau, neturėtų būti sunku, nes kai pradėjome pratintis 7 mėn, tai pirmiausia visiškai atpratom į sauskelnes daryti naktį, vėliau dirbom ties diena.

Papildymas. Po savaitės nebereikėjo sauskelnių ir naktį.

Apie kitus opius reikaliukus kitą kartą 😉